PLAKANTI ŠIRDUTĖ
Autorius: Mano menas | 2019 liepos 4 | ŠEIMOS PLANAVIMAS
Nuotrauka: Pixabay
Margarita sėdėjo prie ginekologės kabineto. Jos veide atsispindėjo susirūpinimas, baimė, liūdesys, sumišimas. Jos rankos buvo šlapios nuo prakaito, ji drebėjo krečiama šalčio. Ji kaltino save, ieškojo pasiteisinimų, guodėsi, kad ne ji pirma, ne ji paskutinė, paskui vėl kaltino save.
Į koridorių išėjo seselė. Ji žvilgsniu perbėgo visas pacientes.
- Jūs neapsigalvojote? - paklausė seselė, žvilgsniu sustojusi ties Margarita.
Margarita kurį laiką buvo visa sustingusi iš baimės, paskui vos prisivertusi linktelėjo galva.
- Supratau. O jūs kokiu klausimu? - paklausė seselė moters, sėdinčios šalia Margaritos. Margarita tik dabar pastebėjo, kad šalia jos kažkas atsisėdo.
- Mano ginekologė šiandien nedirba, bet man reikia skubiai pasitikrinti.
- Jurgita? - paklausė seselė.
Margaritos kaimynė linktelėjo.
- Užeikit. - pakvietė seselė.
"Kokia ji susirūpinusi..." - pastebėjo Margarita nužiūrėdama kabineto link žingsniuojančią moterį, kurios pilvukas buvo suapvalėjęs.
Moteris duris uždarė ne iki galo, tad įtempusi ausis Margarita girdėjo kabinete vykstantį pokalbį.
- Nuo pat vakar vakaro nejaučiau nei vieno judesio.
- Gulkitės, patikrinsime tonusus.
Kelias minutes kabinete tvyrojo tyla, tada gydytoja paprašė skubiai atsigulti prie echoskopo. Vėl tyla, tada gydytoja liūdnu balsu pareiškė:
- Vaisiaus širdutė nustojo plakti...
- Praeituose stebėjimuose buvo pastebėta širdutės yda, ar ne? - atsargiu balsu paklausė sesutė.
- T.. t... taip, bet... bet... man sakė, kad... kad po gimdymo atlikus operaciją tikimybė išgyventi buvo gan didelė. - vos valdydama savo emocijas atsakė nėščioji.
- Man labai gaila... - užjautė sesutė.
- Mums labai gaila. - pritarė gydytoja. - Ar tai pirmas nėštumas?
Nėščioji jau pasikūkčiodama pranešė, kad tai jau ketvirtas nesėkmingas nėštumas per pastaruosius du metus, dar tris metus iki tol ji išvis negalėjo pastoti.
Gydytoja ir sesutė kaip įmanydamos nuoširdžiau guodė savo pacientę, siūlė vandens, servetėlių, dalinosi kitų nėštukių sėkmingomis istorijomis, tikino, kad tikrai ateis laiminga pabaiga.
Galiausiai pacientei buvo skirtas nukreipimas į ligoninę, duota krūvos patarimų ir šimtąjį kartą patikinus, kad viskas bus gerai, atsisveikinta.
Užverktomis akimis moteris išėjo iš ginekologės kabineto. Ji nesidairydama ėjo koridoriumi išėjimo link.
Margarita, impulsyvios minties pagauta nuskubėjo paskui nelaimingą moterį ir prisivijusi ją paprašė sustoti.
- Jūs praradote savo vaiką... Aš viską girdėjau... - truputį sumišusi kalbėjo Margarita.
Nelaimingoji nėštukė nustebusi suraukė antakius.
- Reikalas tas, kad... - kalbėjo Margarita iš susijaudinimo vos dėliodama savo mintis. - Duokite savo ranką.
Margarita paėmė nepažįstamosios ranką ir pridėjo sau prie pilvo.
- Šiandien aš atėjau darytis valymą, bet išgirdau jūsų pokalbį ir... Prašau, neleiskite man būti žmogžudei. Tapkite mama šiam vaikeliui.
- Ar jūs tuo tikra? - paklausė nepažįstamoji.
- Visiškai. Jau po septynių mėnesių ši gyvybė priklausys jums.
Nuoširdžios ašaros prausė nuoširdžias šypsenas. Tą dieną pasaulyje buvo daugiau gerumo ir daugiau plakančių širdučių.
Autorius: Mano menas | 2019 liepos 4 | ŠEIMOS PLANAVIMAS
Nuotrauka: Pixabay
Margarita sėdėjo prie ginekologės kabineto. Jos veide atsispindėjo susirūpinimas, baimė, liūdesys, sumišimas. Jos rankos buvo šlapios nuo prakaito, ji drebėjo krečiama šalčio. Ji kaltino save, ieškojo pasiteisinimų, guodėsi, kad ne ji pirma, ne ji paskutinė, paskui vėl kaltino save.
Į koridorių išėjo seselė. Ji žvilgsniu perbėgo visas pacientes.
- Jūs neapsigalvojote? - paklausė seselė, žvilgsniu sustojusi ties Margarita.
Margarita kurį laiką buvo visa sustingusi iš baimės, paskui vos prisivertusi linktelėjo galva.
- Supratau. O jūs kokiu klausimu? - paklausė seselė moters, sėdinčios šalia Margaritos. Margarita tik dabar pastebėjo, kad šalia jos kažkas atsisėdo.
- Mano ginekologė šiandien nedirba, bet man reikia skubiai pasitikrinti.
- Jurgita? - paklausė seselė.
Margaritos kaimynė linktelėjo.
- Užeikit. - pakvietė seselė.
"Kokia ji susirūpinusi..." - pastebėjo Margarita nužiūrėdama kabineto link žingsniuojančią moterį, kurios pilvukas buvo suapvalėjęs.
Moteris duris uždarė ne iki galo, tad įtempusi ausis Margarita girdėjo kabinete vykstantį pokalbį.
- Nuo pat vakar vakaro nejaučiau nei vieno judesio.
- Gulkitės, patikrinsime tonusus.
Kelias minutes kabinete tvyrojo tyla, tada gydytoja paprašė skubiai atsigulti prie echoskopo. Vėl tyla, tada gydytoja liūdnu balsu pareiškė:
- Vaisiaus širdutė nustojo plakti...
- Praeituose stebėjimuose buvo pastebėta širdutės yda, ar ne? - atsargiu balsu paklausė sesutė.
- T.. t... taip, bet... bet... man sakė, kad... kad po gimdymo atlikus operaciją tikimybė išgyventi buvo gan didelė. - vos valdydama savo emocijas atsakė nėščioji.
- Man labai gaila... - užjautė sesutė.
- Mums labai gaila. - pritarė gydytoja. - Ar tai pirmas nėštumas?
Nėščioji jau pasikūkčiodama pranešė, kad tai jau ketvirtas nesėkmingas nėštumas per pastaruosius du metus, dar tris metus iki tol ji išvis negalėjo pastoti.
Gydytoja ir sesutė kaip įmanydamos nuoširdžiau guodė savo pacientę, siūlė vandens, servetėlių, dalinosi kitų nėštukių sėkmingomis istorijomis, tikino, kad tikrai ateis laiminga pabaiga.
Galiausiai pacientei buvo skirtas nukreipimas į ligoninę, duota krūvos patarimų ir šimtąjį kartą patikinus, kad viskas bus gerai, atsisveikinta.
Užverktomis akimis moteris išėjo iš ginekologės kabineto. Ji nesidairydama ėjo koridoriumi išėjimo link.
Margarita, impulsyvios minties pagauta nuskubėjo paskui nelaimingą moterį ir prisivijusi ją paprašė sustoti.
- Jūs praradote savo vaiką... Aš viską girdėjau... - truputį sumišusi kalbėjo Margarita.
Nelaimingoji nėštukė nustebusi suraukė antakius.
- Reikalas tas, kad... - kalbėjo Margarita iš susijaudinimo vos dėliodama savo mintis. - Duokite savo ranką.
Margarita paėmė nepažįstamosios ranką ir pridėjo sau prie pilvo.
- Šiandien aš atėjau darytis valymą, bet išgirdau jūsų pokalbį ir... Prašau, neleiskite man būti žmogžudei. Tapkite mama šiam vaikeliui.
- Ar jūs tuo tikra? - paklausė nepažįstamoji.
- Visiškai. Jau po septynių mėnesių ši gyvybė priklausys jums.
Nuoširdžios ašaros prausė nuoširdžias šypsenas. Tą dieną pasaulyje buvo daugiau gerumo ir daugiau plakančių širdučių.
